Optimum Derma Aciditate

Kai termometro stulpelis pasiekia 25 laipsnius, apsauginis kremas nuo saulės dažnai būna svarbiausia apsauginė priemonė. Tačiau būna atvejų, kai karštomis dienomis reikia tepti ne tik apsauginį kremą nuo saulės, bet ir vaistus skaudančiam kūnui gydyti. Taigi, ką reikia žinoti apie vaistų tepimą, gabenimą ir laikymą karštomis vasaros dienomis, kad temperatūros poveikis nepažeistų vaisto ar kremo ir nepadarytų didelės žalos?

Nors karštis kaulų nelaužo, pasak klinikos “Grožio chirurgija” gydytojos dermatologės Natalijos Jasaitienės, vasara nedaug kuo skiriasi nuo kitų metų laikų, bent jau tepamų vaistų kiekiu. “Daugelis žmonių naudoja tepalus nugarai, sąnariams, priešuždegiminius ar kitus skausmą malšinančius preparatus. Daugelio šių produktų sudėtyje yra diklofenako, kuris priklauso nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei. Šie produktai pasižymi fototoksiniu poveikiu, t. y. intensyviai reaguoja su tiesioginiais saulės spinduliais”, – primena gydytoja. Taigi, išgėrus skausmą malšinančio vaisto, geriausia kurį laiką pasėdėti pavėsyje, kitaip vaisto ir saulės sąveika sukels alerginę reakciją. “Bėrimas, paraudimas, pakilusi temperatūra – tai tik keli požymiai, kad prasidėjo alerginė reakcija, kuri gali būti labai stipri ir net nevaldoma”, – neslepia rimtų netinkamo vaistų vartojimo pasekmių klinikos “Grožio chirurgija” gydytoja dermatologė N. Jasaitienė.

Pirmasis patarėjas yra produkto etiketė

“Labai svarbu visada skaityti etiketę ir naudoti bet kokį produktą tiksliai taip, kaip nurodė gamintojas”, – sako biologė Irena Jokšienė, lietuviškos profesionalios kosmetikos ODA.LT kūrėja. Taigi kiekvienas ant kūno tepamas produktas yra tikrinamas laboratorijose, o temperatūros poveikis vaistams ar kremams nustatomas tik atlikus atitinkamus tyrimus. “Pavyzdžiui, mūsų laboratorijoje kremai testuojami specialioje įrangoje, kurioje palaikoma nuo -18 iki +40 laipsnių temperatūra. Kiekvienas mėginys minimalioje ir maksimalioje temperatūroje praleidžia 5 dienas ir tik tada galime nustatyti, kaip ir kur jį laikyti vartotojui”, – sako kremų kūrėjas.

Paprastai kremai gali “išgyventi” 20-30 laipsnių karštį. Temperatūros diapazonas priklauso nuo kremo sudedamųjų dalių. “Dėl perkaitimo kremas sluoksniuojasi, ir gali būti aiškiai matomas, pavyzdžiui, vanduo arba aliejus. Trumpai išsilaikiusiame kreme gali įsiveisti pelėsis ar grybelis ir tapti vizualiai matomas”, – sakė I. Jokšienė. Pelėsinį ar grybelinį kremą teks išmesti, o sutrūkinėjusį kremą dar galima išgelbėti jį suplakus ir trumpam įdėjus į šaldytuvą.

Tačiau dažnas temperatūros keitimas produkto kokybės nepagerins, todėl specialistai pataria produktus pirkti nedideliais kiekiais ir naudoti tik tiek laiko, kiek leidžia gamintojas. “Kremai paprastai naudojami 12 mėnesių nuo atidarymo dienos, o natūralios kosmetikos produktai, kuriuose mažai konservantų, naudojami trumpiau, o konkretus laikas nurodomas ant produkto pakuotės”, – pakartoja.